Valstybės prioritetine sritimi laikomas švietimas, deja, neišvengia šio laikmečio nepriteklių, taupymo problemų ir perversmų grėsmės. Streikais iškovojus didesnius atlyginimus mokytojams, profesinėms sąjungoms dabar tenka rūpintis kitomis problemomis. Ypač sunkūs laikai atėjo ikimokyklinėms įstaigoms, o ir bendrojo lavinimo mokyklose tenka susiveržti diržus. Čia dar prisideda Vyriausybės ketinimai didinti pensinį amžių bei Švietimo ir mokslo ministerijos pusiau slaptai rengtas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas. Kaip sprendžiamos šios ir kitos problemos, klausiame Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką Aleksą Bružą ( šis LŠDPS parengtas straipsnis paskelbtas savaitraštyje „Dialogas“).

Ikimokyklinių įstaigų situacija dabar itin kritiška. Ar atėjus sunkiems laikams lopšelių darželių pedagogai kreipiasi pagalbos į LŠDPS? Kokia LŠDPS pozicija sprendžiant ikimokyklinių įstaigų finansavimo klausimą?

Ikimokyklinių įstaigų pedagogai ir specialistai visada buvo skriaudžiami. Kiekvienais metais jiems kažkodėl pritrūksta lėšų lapkričio – gruodžio mėnesių atlyginimams. Darželių vadovai apie tai kalbėti ir gąsdinti darbuotojus pradeda jau nuo metų pradžios. Tačiau retai kuriame darželyje apie deficitinę sąmatą kolektyvas informuojamas prieš ją patvirtinant. Ne vienas darželių vadovų prisipažino, kad prisibijo švietimo skyrių buhalterių, o ką jau kalbėti apie aukštesnius savivaldybių vadovus.

Matydami blogėjančią situaciją, pradėjome iš anksto jai ruoštis. Dar praeitų metų rudenį, kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokiene ir šio skyriaus vyriausiąja specialiste Ilona Grigaravičiene pradėjome tartis, ką reikėtų daryti paaštrėjus darželių finansavimo problemoms. Po to  įvyko ŠMM atstovų  susitikimai su darželių profsąjungos aktyvu mūsų būstinėje, vėliau –platesniame rate Švietimo ir mokslo ministerijoje. Ir pagaliau kovo 24 d. darželių finansavimo problema sprendžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, dalyvaujant Švietimo ir mokslo ministrui  G.Steponavičiui, Finansų ministerijos, Vyriausybės atsakingiems pareigūnams. Šiame posėdyje  LŠDPS 4 atstovų delegacija  aktyviai  argumentavo  dėl  papildomo ikimokyklinių  įstaigų  finansavimo. Numatyta, kad tokio finansavimo apimtis  gali siekti  50 milijonų lt. Be kita ko, LŠDPS iškėlė ir savo reikalavimus. Pirmiausia šios lėšos turėtų būti įvardijamos kaip tikslinė dotacija darželių darbuotojų atlyginimams kompensuoti. Šis reikalavimas atsirado  nuogąstaujant, kad savivaldybės  paramos nepanaudotų savo kreditoriniams įsiskolinimams dengti. Suprasdami situacijos aštrumą kovo 25 dieną surengėme spaudos konferenciją „Ikimokyklinės įstaigos: būti ar nebūti“ ir pasitelkėme visuomenės nuomonę ikimokyklinio ugdymo problemai spręsti.

Mūsų nuolatinės veiklos išdavoje Finansų ministerijos atstovai perskirstant valstybės biudžeto viršplanines lėšas įpareigoti savivaldybėms rekomenduoti kuo daugiau lėšų skirti ikimokyklinių įstaigų darbuotojų atlyginimų fondui; Savivaldybių asociacija įpareigota su savivaldybių merais aptarti situaciją ir ieškoti daugiau galimybių finansuoti ikimokyklines įstaigas.

Švietimo ministerija parengė išsamią paraišką apie numatomas priemones padėčiai taisyti: ikimokyklinio krepšelio formavimą, papildomų lėšų paiešką, supaprastintų higienos normų diegimą ir t.t.

Nuosekliai nubrėždamas, šios, dabar itin aktualios problemos sprendimo eigą, noriu atkreipti dėmesį, kad per savaitę ar dvi jos išspręsti neįmanoma. Reikia nemažai lobistinio darbo ir jį reikia dirbti, kai problemos nėra dar labai paaštrėjusios. Tai vienas iš profsąjungos gero bendradarbiavimo atvejų su Švietimo ir mokslo ministerija. Ir, aišku, pagarbos verti ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus specialistai.

Deja, to paties negalėčiau pasakyti apie Lietuvos Savivaldybių asociaciją ir Lietuvos ikimokyklinių įstaigų vadovų asociaciją, kurios pirmosios turėtų būti suinteresuotos tinkamu ikimokyklinio ugdymo finansavimu. Kad darželių darbuotojai nebūtų varomi eiti  nemokamų atostogų, kad būtų gerbiamas ikimokyklinio ugdymo pedagogas ir specialistas – tai pirmoji šių asociacijų pareiga. O mes savo ruožtu darželių darbuotojams stengiamės suteikti išsamią informaciją, kaip jiems reiktų elgtis šioje kritinėje situacijoje. Prireikus,  mūsų teisininkai nagrinėja individualius konfliktus, kilusius darželiuose ir padeda juos išspręsti.

Taigi darbą įpusėjome, o toliau mes patys, visi darbuotojai, turėsime kontroliuoti, kaip sprendžiama ši problema. Nuo šios dienos užmirškite apie nemokamas atostogas ir patikėkite savo jėgomis.

Mokytojai sunerimo dėl ketinimų didinti pensinį amžių. Ką LŠDPS mokytojų pensijų klausimu nuveikė iki šiol, daro dabar ir ko sieks?

LŠDPS klausimą dėl pedagogų pensijų kelia nuo 1995 m., kai buvo panaikinta galimybė mokytojams gauti priedą už 25 metų stažą. Kurį laiką tai nebuvo pirmojo būtinumo klausimas, nes teko kovoti dėl didesnių atlyginimų, mokytojų darbo krūvio mažinimo.

2003 m. Vyriausybės nutarimu buvo pripažinta, kad mokytojų darbas yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa ir jiems nustatyta ne ilgesnė kaip 36 val. darbo savaitė. Atlikti net du tyrimai dėl mokytojų darbo krūvio, kurie parodė, kad mokytojai per savaitę realiai dirba 97 val. Ilgainiui tai atsiliepia pedagogų sveikatai: jie dažniau nei kiti serga psichikos, širdies ir kraujagyslių ligomis. Šių tyrimų išvados – mums geras argumentas įrodinėjant valdžiai, kodėl reikia mažinti mokytojų pensinį amžių. Be to, mokyklose dabar vis daugėja mokinių agresijos, kuri nukreipta ne tik prieš bendraamžius, bet ir prieš mokytojus.

Visa tai sudaro objektyvias prielaidas pensijoms mažinti, todėl valdžia tai turi suprasti. Džiugu, kad Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai palankiai vertina mokytojų pensinio mažiaus mažinimą.

Mes visada reikalavome, kad mokytojams būtų nustatyta 55 metų pensinio amžiaus riba. Šiuo klausimu kalbėtasi su Seimo Pirmininke Irena Degutiene, diskutuota su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Rimantu Jonu Dagiu. Šių diskusijų rezultatas – Premjero įsakymu sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri iki birželio pabaigos turi patekti pasiūlymus dėl mokytojų ankstesnio išėjimo į pensiją. Šioje grupėje dirbs ir Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinių sąjungų centro (LŠDPS, Lietuvos mokytojų ir Lietuvos krikščioniškoji švietimo darbuotojų  profesinės sąjungos ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“) atstovai.

Iki tol, kol darbo grupėje sutarsime dėl ankstesnio mokytojų išėjimo į pensiją mechanizmo, dabar mums labai svarbu pristabdyti pensinio amžiaus ilginimą.
Kovo 5 d. „Dialoge“ rašėte, jog profesinių sąjungų atstovai nebuvo įtraukti į Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytą darbo grupę, kuri rengė naują Švietimo įstatymo redakciją. Kaip reagavo LŠDPS, sužinojusi, jog  įstatymo projektas jau Seime? Ką ketinate daryti ir ko sieksite?

Jeigu darželių finansavimo, mokytojų pensijų klausimais su Švietimo ir mokslo ministerija pavyko sutarti, tai dėl Švietimo įstatymo rengimo mes neradome bendros kalbos. Maža to, kad nebuvome įtraukti į įstatymo rengimo darbo grupę, nebuvo suteikta laiko susipažinti su projektu, dabar jis jau svarstomas Seimo komitetuose. Mūsų žmonėms tokia skuba kelia pagrįstą susirūpinimą.

Tenka tik apgailestauti, kad kompetentingo praktikų žodžio ministerija nenori girdėti.  Juk Švietimo įstatymo projekto rengimo darbo grupės sudėtyje iš 11 asmenų buvo 6 ministerijos atstovai, 3 valdininkai iš institucijų, pavaldžių ministerijai, dirbo tik 2 nepriklausomi ekspertai. Ar tokios sudėties darbo grupė buvo tikrai pakankamai kompetentinga sukurti pagrindinį šalies prioritetu laikomo švietimo reikalus reglamentuosiantį įstatymą?

Kai kurias problemas, susijusias su Švietimo įstatymo keitimu, aptarėme su Seimo Pirmininke Irena Degutiene, kuri pavedė šį klausimą kuruoti Švietimo, mokslo ir kultūros pirmininkui Valentinui Stundžiui. Taip pat intensyviai dirbame ir su Seimo frakcijomis. 

LŠDPS prezidiume nutarta skubos tvarka sudaryti darbo grupę Švietimo įstatymo pataisoms svarstyti, kurios nariai, atsakingi už tam tikras sritis, iki balandžio 7 d. pateiks pasiūlymus. Po to šie pasiūlymai bus svarstomi Prezidiume bei balandžio 15 d. Koordinavimo taryboje ir su galutinėmis formuluotėmis bus kreipiamasi į Seimo vadovus ir frakcijas.

Jei Švietimo įstatymo pakeitimai neatitiks tiek mūsų profesinės sąjungos, tiek Lietuvos visuomenės lūkesčių, mūsų organizacija dės visas pastangas jį keisti arba stabdyti.

Kokias problemas sprendžiate su Švietimo ir mokslo ministerija šiuo metu? Kaip apskritai ir ar pasikeitė bendradarbiavimas su aukščiausiomis šalies institucijomis po mokytojų streikų?

Žinoma, kad pasikeitė. Bet to pasiekta ne vien streikais, o ir bendradarbiaujant su aukščiausiais šalies vadovais – Seimo Pirmininke, Premjeru. Su jais aptartoms problemoms spręsti Švietimo ir mokslo ministerijoje yra sudarytos kelios darbo grupės. Dabar intensyviai dirbame prie Ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos atnaujinimo, švietimo įstaigų darbuotojų apmokėjimo tvarkos aprašų tobulinimo. Mūsų centro atstovai taip pat dirba tobulinant mokyklų tinklo optimizavimo tvarką, pavyzdinį mokytojo ir klasės auklėtojo pareigybių aprašymo projektą, rengia pasiūlymus dėl bendrųjų ugdymo planų. Be to, mūsų ir ministerijos specialistai bando rasti kompromisą dėl kolektyvinės sutarties tarp Švietimo ir mokslo ministerijos bei Švietimo sistemos darbuotojų profesinių sąjungų centro. Yra sudaryta darbo grupė sutarties projektui parengti.

Gana sėkmingai dirba ir LŠDPS specialiųjų pedagogų grupė, kuri analizuoja ir sprendžia šios srities specialistų ekonomines ir socialines problemas.

Kalbėjosi Adomas Aleksiejūnas

Parengė LŠDPS spaudos tarnyba.