Išaušus gražiam balandžio rytui einu į darbą ir galvoju: kaip gera įkvėpti tyro, gaivaus laisvos Lietuvos oro. Ir štai matau – priešais mane darželis, į kurį dar taip neseniai ėjau su džiaugsmu, kad pamatysiu savo grupės vaikus, nuoširdžiai pabendrausiu.

Bet tai jau praeity... Atkeliavo krizė ir mūsų įstaigos neaplenkė taupymo vajus... Todėl einu ir galvoju, kokioje Afrikos respublikoje yra mūsų darželis, kur negalioja jokie laisvos, demokratinės šalies įstatymai, žmogus neturi jokių teisių, negali pareikšti savo nuomonės, neturi teisės dalyvauti priimant svarbius sprendimus, kurie tiesiogiai turi įtakos darbuotojų darbo, profesiniams, ekonominiams ir socialiniams interesams.

Su grupe pedagogų nutarėm būti to demokratinio proceso šaukliais, kadangi esame įsitikinusios, kad nieko nedarant neįmanoma pasiekti socialinės pažangos, humanistinių idėjų skatinimo ir jų užtikrinimo mūsų įstaigoje dirbant su vaikais – mūsų ateitimi.

Mūsų įsteigta profesinė sąjunga iš šešių pedagogų sulaukė labai neigiamos ir priešiškos reakcijos iš vadovo pusės, o vėliau - ir darbuotojų. Esame vadinamos ,,kiaulėmis knyslėmis“, ,,baudžiamuoju būriu“, kuris nežinia ko nori iš ,,nuostabios“ direktorės, kuri pažeidusi įstatymus liko auka, o mes tapome nusikaltėliais.

Labai norime paklausti gerbiamų J.Skestenio, G.Steponavičiaus ar iš tikrųjų šie garbūs ponai įsakė ikimokyklinių įstaigų vadovams taupyti bet kokiais būdais, net pažeidžiant įstatymus, nepaisant pedagogų nuomonės, žeminant ir niekinant jų prašymus suderinti su kolektyvu kitą taupymo būdą, kurį pasiūlė profsąjunga.

Mūsų direktorė teigia, jog ji gavo tokius ,,nurodymus“. Dabar, kai mes bandome apsiginti nuo įstaigoje egzistuojančio ir vadovo toleruojamo psichologinio teroro, susidaro įspūdis, kad laiko ratas apsisuko atgal ir mes sparčiai grįžtame į 1970 metus, kai nebuvo paisoma žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių.
Ar iš tiesų Jūs toleruojate tokius vadovo metodus bei pasirinktą taktiką „pats mušu, pats rėkiu“? Ar iš tiesų mūsų šalyje egzistuoja tokia praktika, kai pažeidęs įstatymus pilietis –įstaigos vadovas – tampa auka, o darbuotojai, drįsę paviešinti padarytus šiurkščius pažeidimus, tampa nusikaltėliais?
Taip pat iškyla klausimas, o gal mūsų darželis  yra direktorės ,UAB‘as, kuriame  galioja savi įstatymai?

O dabar klausimas visiems  ikimokyklinių įstaigų pedagogams: ar mes ir toliau,  leisdami, kad mus žemintų, baugintų, grasintų, nepaisytų mūsų nuomonės, galime  perduoti mūsų vaikams vertybes, kurios grindžiamos žmogaus teisėmis, laisvėmis pareigomis, pagarba žmogui, atsakomybe prieš  mūsų ateitį.
Gal kada nors išauš linksmesnis pavasario rytas.

Mums, pabandžiusiems pasipriešinti penkiems žmonėms dabar įteikti įspėjimai apie atleidimą iš darbo. Čia labai gerai tiktų J.Stalino teiginys: ,,nėra žmogaus, nėra problemos“. Kuo mažiau bus tokių darbuotojų, tuo mažiau bus problemų vadovui.

Vilniaus lopšelio-darželio ,,Drevinukas“ profsąjungos pirmininkė                                                      Džiuljeta Gineitienė