Sunkiausia buvo susitarti dėl specialiųjų pedagogų ir ministerijos darbo grupės parengtų pasiūlymų, mat jie reikalauja papildomų lėšų. Grupės pasiūlymus pristačiusi LŠDPS atstovė Dalia Gudienė išskyrė keturis punktus: dėl specialiųjų pedagogų darbo krūvio sumažinimo; dėl 30 proc. sumažintų specialiųjų pedagogų atlyginimų, kurie dar labiau negu prieš tai diskriminuoja juos lyginant su kitais pedagogais; dėl mokinio krepšelio koeficiento integruotiems vaikams su specialiaisiais poreikiais padidinimo bei atestacijos nuostatų pakeitimo.

Daugiausiai diskusijų kilo dėl darbo krūvio sumažinimo, mat sumažinus vienam etatui išlaikyti reikalingų vaikų skaičių, tektų steigti naujų etatų, o tam savivaldybės neturinčios lėšų. Specialieji pedagogai  sakė suprantą, kad tikėtis naujų etatų nerealu, tačiau sumažėjus vaikų, būtų teikiama efektyvesnė pagalba ir būtų išvengta nereikalingo „stumdymosi“ dirbant perpildytose grupėse ir „pritempinėjimo“ prie reikiamo skaičiaus. Specialusis pedagogus turėtų didesnę laisvę pasirinkdamas pirmiausiai ugdyti vaikus su sudėtingesniais defektais, turėtų pakankamai laiko ištaisyti, tarkim, tarties klaidas per trumpesnį laiką, tokiu būdu greičiau atsilaisvintų vietų kitiems vaikams.

G.Steponavičius pabrėžė, jog jis suprantąs ir pritariąs specialiųjų pedagogų pageidavimams, tačiau pagrindinis nerimas – įgyvendinimo galimybės. Pasak jo, iki susitikimo su finansų ministre ir Premjeru negalima nieko nei svarstyti, nei, juo labiau, žadėti, todėl viskas šiek tiek aiškiau bus tik po birželio 21 d.
Viceministras Vaidas Bacys informavo, jog vaikams su specialiaisiais poreikiais yra numatyta 11 mln. „europinių pinigų“, kuriems pasiimti ugdymo įstaigos turėtų teikti paraiškas tik, deja, tam skirtas nepalankus laikas – vasara. Na, o pinigai mokyklas turėtų pasiekti vėlyvą rudenį.
Visiems kitiems dalykams, kurie nereikalauja papildomų išlaidų, buvo vieningai pritarta.

Mokyklų tinklo pertvarkos grupės vadovė ministerijos Švietimo organizavimo skyriaus vedėja Regina Klepačienė džiaugėsi gautais racionaliais pasiūlymais, produktyviu darbu. Suformuluoti 18 pasiūlymų, tačiau į kai kuriuos jų jau atsižvelgta paraleliai Seime redaguojat Švietimo įstatymo projektą.
Daugiausiai diskusijų darbo grupės posėdžiuose kildavo dėl vaikų skaičiaus kaimo mokyklose. Galiausiai nuspręsta apraše neminėti konkretaus skaičiaus, o leisti lanksčiau dėl to spręsti savivaldybėms.

Abi pusės sutiko, jog reikia aiškiai ir konkrečiai reglamentuoti, kad tėvai finansiškai galėtų prisidėti prie kaimo mokyklų išlaikymo, jeigu joms neužtenka mokinio krepšelio lėšų. Profsąjungų atstovai pageidavo, jog mokyklų tinklo pertvarkos apraše atsirastų kuo daugiau punktų, numatančių darbuotojų atstovų dalyvavimą priimant sprendimus.

Ginčytasi ir dėl jungtinių klasių kaimo mokyklose. Ministerijos nuomone, darbas jose yra neproduktyvus ir jas reikia po truputį naikinti: joms mažinamos mokinio krepšelio lėšos, mokyklas su jungtinėmis klasėmis paverčiamos skyriais ir pan. LŠDPS Zarasų rajono susivienijimo pirmininko pavaduotoja Jurga Miškinytė, aktyviausiai teikusi pasiūlymus darbo grupėje, paprieštaravo ministrui pateikdama Zarasų rajono pavyzdį, kur bene pusė vaikų, laimėjusiųjų respublikines ir rajonines olimpiadas, yra iš kaimo mokyklų, vadinasi, ir jungtinių klasių. Šis klausimas, kaip ir dar daugiau profsąjungų pasiūlymų, bus svarstomas kituose posėdžiuose. Ši darbo grupė dar turėtų dirbti apie mėnesį.

Derybos nesibaigė ir grupėje, nagrinėjančioje Ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio programos atnaujinimo perspektyvas. Jos posėdžiai bus atnaujinti, kai Švietimo ir mokslo ministerija turės aiškesnę Vyriausybės poziciją dėl švietimo sistemai skiriamų lėšų kitų metų valstybės biudžete.