Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio programos departamento direktorius galėjo pasakyti tik tiek, kiek jam sakęs viceministras – esą ŠMM sieks išsiderėti iš Vyriausybės šios programos pratęsimą nuo 2011 metų (ji buvo sustabdyta dėl krizės), tačiau į detales nesileido.
A.Plikšnys informavo, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. ketinama įvesti ikimokyklinuko krepšelį, kurio veikimo principai  bus panašūs, kaip ir dabar egzistuojančio mokinio krepšelio. Vyriausybė iš šio krepšelio finansuos 4 vaiko valandas ugdymo įstaigoje per dieną, likusią dalį bei pinigų ūkio išlaidoms turės rasti savivaldybės. Svarstoma, kad iš biudžeto dar būtų skiriama papildomai 10 mln. litų toms reikmėms, kurių nefinansuoja savivaldybės (mokymo priemonėms, pedagogų kvalifikacijai etc.).

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkui Aleksui Bružui paklausus, kas bus, jeigu savivaldybės atsisakys finansuoti likusią išlaidų dalį, A.Plikšnys atsakė, jog tai savarankiška savivaldos funkcija, ji yra atsakinga už gyventojų poreikių tenkinimą, todėl esą neturėtų pradėti uždarinėti darželių, pagaliau – Lietuva juk esanti teisinė valstybė.

Abejonių profsąjungų atstovams sukėlė ir tai, kad valstybė vienodai finansuos ir valstybinius ir nevalstybinius darželius. LŠDPS atstovas darbo grupėje Vytautas Silvanavičius klausė, ar tikslinga valstybei finansuoti privatų verslą, kuris dar galės rinkti nemažas rinkliavas ir iš tėvų. Departamento direktoriaus teigimu, tai – politinis sprendimas, numatytas Vyriausybės programoje, kurio jis neturįs teisės kvestionuoti. Jis informavo, jog šiuo metu Lietuvoje yra apie tūkstantį privačių darželių, o tėvai turi teisę rinktis, kur vesti vaiką – į valstybinę ar nevalstybinę ugdymo įstaigą. Kadangi mokymą iki 16 metų turi garantuoti valstybė, o visi tėvai moka mokesčius, todėl jiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos rinktis švietimo įstaigą. Antra vertus, anot A.Plikšnio, gaudami lėšų iš biudžeto nevalstybiniai darželiai privalės atiskaityti už jų panaudojimą, o įstaigų veikla bus griežtai prižiūrima, galbūt net įvestas licencijavimas. Be to, legalizuosis ir „pogrindiniai“ darželiai, kurių yra nemažai.

Nuo kitų metų pradžios įvedamo krepšelio dydis bus 2555 litai, iš savivaldybių biudžetų tam reiks „išimti“ 233 mln. litų. Ministerijos tarnautojas pabrėžė, jo šie ir kiti minimi skaičiai kol kas tėra preliminarūs. Skiriant krepšelio lėšas įstaigoms bus naudojamas šių metų rugsėjo 1 d. turimų vaikų skaičius. Dar planuojama skirti keletą milijonų litų naujų vietų finansavimui (deja, tik nevalstybiniuose darželiuose), juolab kad šiuo metu tik 56 proc. vaikų lanko ikimokyklines įstaigas. Taip pat ketinama apie 10-20 mln. litų gauti iš Europos struktūrinių fondų.

Toliau A.Plikšnys apžvelgė iš ministerijos specialistų sudarytos darbo grupės parengtą mokinio krepšelio metodikos projektą, kuris, suderinus su Finansų ministerija, bus teikiamas svarstyti suinteresuotoms grupėms. Suderintas dokumentas bus tvirtinamas su valstybės 2011 metų biudžetu.

Pagal šį projektą keliais procentais didinamas finansavimas 5-8 kaimo mokyklų klasėms bei miestų pagrindinėms mokykloms, net 17 proc. būtų mažinamas finansavimas suaugusiųjų mokykloms. Ministerija taip pat siekia iki 35 proc. (dabar – 30 proc.) padidinti krepšelio dalį, skirtą integruotiems specialiųjų poreikių vaikams. Projekte numatyta ir eilė kitų naujovių. Visiems su juo susipažinti (ministerijos tinklalapyje), anot A.Plikšnio, bus galima nuo birželio 21 d.
Departamento direktorius pabrėžė, jog tai – „gražūs mūsų norai“, tačiau derybose su Finansų ministerija bus laimėjimas, jeigu finansavimas švietimui kitiems metams nebus sumažintas. Pasak jo, dar nė viena Vyriausybė nėra atėmusi iš švietimo to, kiek sutaupoma dėl mokinių mažėjimo. Planuojama, jog šiais metais dėl to turėtų susitaupyti apie 55 mln. litų.