LŠSDPS Centro posėdyje kalbėta apie šios organizacijos sekretoriaus pareigybės steigimą
PARENGTI PASIŪLYMAI DĖL BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ TOBULINIMO ( paskelbta savaitraštyje Dialogas)
PDFSpausdinti
Straipsnio autorė mitinge prie Švietimo ir mokslo ministerijos

Balandžio 22 d. darbą baigė iš Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinių sąjungų centro (LŠSDPSC) deleguotų atstovų ir Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnų sudaryta darbo grupė, sukurta pasiūlymams bendrajam ugdymo planui teikti. Pasirašytas Pasiūlymų bendrajam ugdymo planui susitarimas.
Bendrieji ugdymo planai reglamentuoja bendrųjų programų įgyvendinimą švietimo įstaigose. Besivadovaudamos  šiais planais ir kitais teisės aktais mokyklos sudaro mokslo metų mokyklos ugdymo planus. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatomas visų dalykų pamokų skaičius skirtingose klasėse, reikalavimai ugdymo procesui mokykloje organizuoti, pasiūlomos gairės mokyklos ugdymo planui rengti.
LŠSDPSC atstovavo LŠDPS Vilniaus miesto profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas G. Skapas, LŠDPS Vilniaus miesto profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko pavaduotoja L. Pranskūnaitė, Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovė A. Prakaitytė, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovė R. M.  Malinauskienė. 
Ankstesniuose bendrojo ugdymo planuose bandyta išvengti griežto reguliavimo, įvesta daugiau rekomendacinio pobūdžio nuostatų: „rekomenduojama”, „gali būti”, „mokykla pasirinktu būdu“ ir t.t.  Nors tai leido mokykloms efektyviau, lanksčiau organizuoti ugdymą kiekvienoje ugdymo įstaigoje, suteikė savarankiškumą, padėjo, atrodytų, geriau prisitaikyti prie mokinių ir mokyklos bendruomenės, tačiau dažnai mokyklose žodis „ rekomenduojama“ buvo suprantamas kaip privalomas dalykas. Darbo grupės nariai priėjo bendros nuomonės, kad taip neturi būti, kad bet kokios rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Dar vienas svarbus dalykas, dėl kurio kilo ypač karšta diskusija, – mobiliųjų grupių sudarymas. Į mobiliąsias grupes mokiniai yra skirstomi užsienio kalboms, doriniam ugdymui, kūno kultūrai, technologijoms, informacinėms technologijoms, lietuvių kalbai, dalykų moduliams mokyti. Grupėje prieita prie bendro sutarimo, kad įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir  vidurinio ugdymo programas, mobiliųjų grupių dydį nustatys pati mokykla. Iki šiol buvo reglamentuota, kiek  mažiausiai mokinių gali būti tokioje grupėje, dabar tai paliekama spręsti pačioms mokykloms. Užtat nuo šiol bus aiškiai reglamentuojamas maksimalus mokinių skaičius, kuris nustatomas Vyriausybės nutarimu „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“. Anksčiau mokyklos, taupydamos pinigus, dažnai mobiliąsias grupes sudarydavo iki 30, kartais ir daugiau mokinių. Tai  ne tik negerino mokinių mokymosi sąlygų, bet jas labai suprastino.
Taip pat pasiekti kiti svarbūs susitarimai:
•    ugdymo planą tikslinga rengti  dvejiems metams;
•    steigėjo ir mokyklos susitarimas dėl ugdymo plano yra būtinas;
•    formaliojo ir neformaliojo ugdymo valandas būtina  fiksuoti ugdymo planuose;
•    pagrindinio ugdymo programos antroje dalyje sudaryti galimybes rinktis;
•    bendrojo pagrindinio ir vidurinio ugdymo plano 81.2 punktą papildyti ir paaiškinti pavyzdžiais; 
•    mokyklos ugdymo planas turi būti  derinamas su darbuotojų atstovais.
Pastarasis punktas padės išvengti vienašališkų mokyklų administracijų ar mokyklų tarybų veiksmų, kurie gali paminti mokytojų interesus ir pabloginti darbo sąlygas bei kokybę.
Buvo pateiktas pasiūlymas Pradinio ugdymo programos įgyvendinimui – keisti savaitinių pamokų skaičių. Mokytojų praktikų teigimu, pradinėse klasėse lietuvių kalbos programos apimtis labai didelė, į mokyklas ateinančių vaikų žodynas skurdus, skurdi kalbėjimo, kalbos vartojimo patirtis, dėl ankstyvojo užsienio kalbos mokymo kyla raštingumo, kalbos taisiklingumo problemų.  Matematika tokio amžiaus vaikams lengviau įsisavinamas dalykas, todėl pakanka 4 pamokų per savaitę. Darbo grupė pritarė ŠMM pareigūnų siūlymui, šiuo klausimu tartis su ekspertų grupėmis.
Darbo grupės narių nuomonės išsiskyrė dėl žmogaus saugos pamokų.  Grupės nariai pateikė skirtingų siūlymų: nuo privalomosios valandos 5-6 klasėse iki integravimo į mokomuosius dalykus, tačiau  bendro susitarimo nepasiekta. Šis klausimas paliktas atviras.
Nors darbo grupės posėdžiuose kilo diskusijos dėl įvairių pasiūlymų, tačiau susirinkimai vyko geranoriškai, partneriškai, pakankamai sklandžiai, visi pasiūlymai buvo nuodugniai svarstomi, ieškoma kompromisų ir  bendrų sprendimų.

LŠDPS Vilniaus miesto profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko pavaduotoja L. Pranskūnaitė