LŠSDPS Centro posėdyje kalbėta apie šios organizacijos sekretoriaus pareigybės steigimą
Dėl Ugdymo plėtotės centro patalpų ir Lietuvos pedagogų kėlimo problemų Centras kreipėsi į LR Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir LR Seimo pirmininkę I.Degutienę.
PDFSpausdinti

      Prieš  mėnesį A.Bružas kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrą G.Steponavičių su prašymu paaiškinti Ugdymo plėtotės centro patalpų ateitį. Pagal profsąjungos gautą nepatikrintą informaciją šias patalpas yra planuojama perduoti kitam valdžios ar verslo subjektui. Ministerijos atsakyme teigiama, kad yra svarstomos galimybės optimizuoti šio centro patalpų naudojimą. Pabrėžiama, kad „šiuo metu centras nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų ir poreikių“, jis „nepajėgus išlaikyti visų turimų patalpų“. Dėl šių priežasčių planuojamas pertvarkymas, yra svarstomos įvairios jo pritaikymo galimybės, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
       Centras, prašydamas pagalbos išlaikyti Ugdymo plėtotės centrą  pedagogų švietimo reikmėms, kreipėsi į šalies aukščiausius pareigūnus.
 


DĖL UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO PATALPŲ IR LIETUVOS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO

Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinių sąjungų centrą (LŠSDPS Centrą) pasiekė informacija, jog Švietimo ir mokslo ministerija Vilniaus kolegijai ketina perduoti Ugdymo plėtotės centro (UPC) patalpas, esančias Vilniuje, Didlaukio g. 82.
Natūraliai kyla klausimas, ar, kasmet mažėjant Kolegijos studentų skaičiui, tikrai šiai įstaigai reikalingos papildomos patalpos?
Kitas klausimas, reikalaujantis švietimo vadovų atsakymo – ar reformų krečiamai pedagoginei visuomenei jau nebereikalinga kvalifikuota metodinė pagalba???
Lietuvos mokytojai praranda galimybę dalykiškai bendrauti, mokytojų dalykininkų asociacijos praranda galimybę pasinaudoti UPC patalpomis organizuojant nemokamas konferencijas mokytojams.
Patalpos, esančios Didlaukio g. 82, kartu su bendrabučiu buvo pastatytos Lietuvos pedagoginės visuomenės patogumui ir buvo skirtos kelti mokytojų bei ugdymo įstaigų vadovų kvalifikaciją. Didėjant švietimo bendruomenės poreikiams vienas Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutas jų tenkinti nepajėgė, todėl miestuose ir rajonuose buvo sukurti Kvalifikacijos kėlimo centrai, atlikę pagalbinę funkciją.
Keičiantis Švietimo ir Mokslo ministrams, buvo kaitaliojamas  ir institucijos Didlaukio gatvėje pavadinimas, tuo metu atitikęs strateginius šalies švietimo sistemos poreikius, kol tapo Ugdymo plėtotės centru.
Apgailestaujame, kad manipuliuojant švietimo reforma kaip ,,šventa karve“ vienu iš pagrindinių Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos politinio pasitikėjimo pareigūnų veiklos baru tapo ne institucijos darbo turinio tobulinimas, o pavadinimų kaitaliojimas. Todėl peršasi nuomonė, jog pavadinimų kaitaliojimas, o tuo pačiu siaurinamos veiklos funkcijos yra gerai apgalvota strategija, kuria siekiama sunaikinti vienintelę Baltijos šalyse įstaigą, besirūpinančią pedagogų švietimu bei kvalifikacijos tobulinimu. Nors minėti pertvarkymai labai žeidžia šalies strateginius poreikius, jie atliekami nesitariant su pedagogine bendruomene ir jos iš anksto neinformuojant.
LŠSDPS Centras atkreipia šalies vadovų dėmesį, kad Lietuvos pedagogams bei ugdymo įstaigų vadovams, kasdien patiriantiems naujus reformos bei gyvenimo iššūkius ir kamuojamiems nežinios dėl ateities, kaip niekada anksčiau reikalinga kvalifikuota metodinė pagalba, kurią suteikti gali tik gerai  organizuota kompetentingos institucijos veikla.
Lietuva yra labai maža šalis, kad maži rajonų švietimo centriukai galėtų teikti aukštos kokybės metodinę pagalbą. Suprantama, kad dalį pagalbos, kuri daugiau susijusi su įvairios informacijos perdavimu ar supažindinimu, gali teikti ir maži centrai. Tačiau metodinę pagalbą, susijusią su ugdymo naujovėmis, gali užtikrinti ir skleisti tik visą šalį apimantis centras. Pasaulis kalba apie 21-ojo amžiaus ugdymo ypatumus, bet juos reikia skleisti, taikyti prie Lietuvos situacijos. Skleisti gerąją ne tik Lietuvos, bet pasaulio edukacinių naujovių patirtį. Tai gali užtikrinti tik didelis, visos Lietuvos bendrojo ir profesinio lavinimo mokytojų veiklą koordinuojantis centras. Pasaulis kalba apie pačią svarbiausią šiame amžiuje kompetenciją – gebėjimą komunikuoti, o girdime ketinimus mokytojus apriboti tik komunikavimu švietimo centrų rėmuose.
Jei būtų atliekami teisingi tyrimai, Lietuva pamatytų, kaip mokytojams trūksta šiame amžiuje svarbiausių kompetencijų: mokėjimo bendrauti, naudotis naujesniais IKT pasiekimais, kūrybiškumo, gebėjimo dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, gebėjimo vertinti mokinius taip, kad vertinimas skatintų mokinių motyvaciją mokytis. Mes norime, kad mūsų mokiniai įgytų mokykloje tokias kompetencijas, kurių dar taip trūksta mums patiems. Mokytojams reikia dar daug mokytis, o ne tik tobulinti dalykines žinias. Tokius uždavinius tikrai pajėgtų spręsti stiprus UPC.
Pedagogus vienijančios profesinės sąjungos prašo skubios pagalbos, padėsiančios išvengti dar vienos švietimo bendruomenei skaudžios reformos klaidos.

Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinių sąjungų centro narių vardu: A.Bružas, A.Kindurienė.