Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga

Teisininkas

Mes Feisbuke

Nauja atlyginimų sistema keičia mokytojų gyvenimą: tyliai susitaikyti neketina
Ketvirtadienis, 08 Lapkritis 2018 08:35

 

alt

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) paskelbė, kad lapkričio 12 dieną pradės neterminuotą streiką, tačiau kitos sąjungos teigia, kad neketina jungtis prie šio streiko ir kritiškai   vertina sąjungos keliamus reikalavimus.

Streiką organizuojanti LŠDPS reikalauja nedelsiant atsisakyti šios „minutinės“ darbo užmokesčio sistemos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių valandų. Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.

Šie reikalavimai, anot DELFI kalbintų kitų profesinių sąjungų pirmininkų, nėra aiškūs ir verti streiko.

„Kosmetiniai pataisymai“ – taip reikalavimus apibūdino Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, kuris pridūrė, kad streikas esą rengiamas ne kaip būtina priemonė pokyčiams, o provokacija Švietimo ir mokslo ministerijai.

Streiko organizatoriai teigia, kad prie jų masiškai jungiasi reforma nepatenkinti mokytojai

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas DELFI teigė, kad streikas tikrai įvyks.

„Sąjungos, kurios yra pasirašiusios kolektyvinę sutartį, neturi teisės streikuoti, nes yra pritarusios etatiniam modeliui, – teigė A. Navickas. – Bet jų žmonės aktyviai jungiasi į mūsų organizaciją.“

Anot A. Navicko, rugsėjo mėnesį prie LŠDPS prisijungė daugiau kaip tūkstantis mokytojų. Pirmininkas vardijo, kad mokytojai paliko ir Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinę sąjungą, ir Lietuvos švietimo profesiną sąjungą. A. Navicko teigimu, savo profesines sąjungas paliekančių mokytojų, kurie jungiasi prie LŠDPS, bus ir daugiau.

Tikslių duomenų, kiek mokytojų paliko kitas profesines sąjungas ir prisijungė prie tos, kuriai vadovauja A. Navickas, pastarasis nenorėjo atskleisti. Esą skaičiai bus paviešinti streiko metu.

Stebisi pasirinktu streiko laiku

Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ pirmininkė Ramutė Minkevičienė DELFI teigė, kad stebisi ir streiko iniciatorių keliamais reikalavimais, ir pasirinktu laiku.

O kokia „Solidarumo“ pozicija dėl galimybės jungtis prie streiko? „Tie reikalavimai, kuriuos iškėlė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga, mūsų nuomone, nėra rimti. Apskritai nesuprantamas laikas – kodėl lapkričio mėnesį? Ar todėl, kad biudžetas dar nepatvirtintas, bet jis, 2019-ųjų metų biudžetas, jau sudarytas. Nei paneigti, nei pritarti (streikui – DELFI) negaliu, bet manau, kad mūsų profesinės sąjungos žmonės vargu ar pritars streikui“, – kalbėjo R. Minkevičienė.

Anot pirmininkės, jei profesinė sąjunga nuspręs neprisijungti prie streiko, nė vienas sąjungai priklausantis mokytojas negalės streikuoti savavališkai.

„Pavieniai mokytojai negali streikuoti. Kaip jie gali streikuoti, juk darbo kodeksas nurodo, kad darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga turi gauti ketvirtadalio narių sutikimą dalyvauti streike. Pavieniai mokytojai – nežinau, ar tai atitinka darbo kodekso reikalavimus, – teigė R. Minkevičienė, tačiau pasidomėjus, kas grės mokytojams, jei jie vis dėlto nuspręs jungtis prie streiko net neturėdami sąjungos patvirtinimo, tvirtino, kad kiekvienas yra laisvas rinktis. – Kiekvienas turi teisę pasirinkti, bet reikia protingai galvoti, ar nenukentėsi nuo to.“

Pirmininkės teigimu, norint paskelbti streiką, reikia turėti rimtus reikalavimus. „Norint paskelbti streiką reikia turėti rimtus reikalavimus, palaikymą. Ir tai gali daryti ne pavieniai asmenys, o profesinės sąjungos arba jų organizacijos. Tokie darbo kodekso reikalavimai“, – tvirtino R. Minkevičienė.

Sąjungą riboja pasirašyta sutartis

Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LMMPS) pirmininkas Ramūnas Znutas DELFI teigė, kad sąjunga dar nėra sutarusi dėl streiko, tačiau pridūrė, kad jų sąjunga turi pasirašiusi sutartį, kurią, norint jungtis prie „Turime pasirašę kolektyvinę sutartį, kuri mus „įrėmina“ ir bet kuriuo momentu paprastai negalime jos atšaukti ir pradėti streiką. Be to, visoms procedūroms reikia laiko, jo neužtenka. Gyvename teisinėje valstybėje ir kad ir kaip būtume nepatenkinti ar patenkinti kažkokia situacija – turime laikytis visų reikalavimų“, – tvirtino R. Znutas, kalbėdamas apie kolektyvinę sutartį, kuria pritarė etatinio modelio įvedimui. 

Tiesa, R. Znutas teigė, kad nematė aiškiai išdėstytų LŠDPS reikalavimų. „Iki šiol tik spaudoje skaičiau jų pasisakymus. Sunku komentuoti neperskaičius visų jų reikalavimų“, – teigė R. Znutas.

Ir nors pirmininkas tvirtino, kad dėl pasirašytos kolektyvinės sutarties negali jungtis prie streiko, į klausimą ar tikrai nuspręsta nesijungti, teigė, kad atsakymo dar nėra. „Mes neturime jokio konkretaus atsakymo, bet esame teisiškai „įrėminti“ ir negalime pažeisti teisės akto. Turi būti visi terminai, įspėjamasis streikas, kurio nebuvome paskelbę. Negalime pažeisti teisės aktų“, – vardijo R. Znutas.

Jo teigimu, LMMPS priklausantys mokytojai negali jungtis prie streiko savavališkai. O jei ji vis dėl to nuspręs prisijungti, pirmininko teigimu, nebus iš karto sprendžiama dėl šalinimo iš partijos. „Kreipsimės į teisininkus, kad jie išaiškintų situaciją ir ką mes galime padaryti toliau. Šalinti lengviausia, bet reikia dirbti, o ne šalinti žmones“, – teigė R. Znutas.

Nesupranta streiko organizatorių reikalavimų

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius DELFI teigė, kad nesupranta LŠDPS reikalavimų. „Iš spaudos sunku spręsti, ko reikalauja streiko organizatoriai. 
O iš to, ką perskaitome, manome, kad tai nėra objektas, dėl kurio reikia imtis kardinalių priemonių, nes kalbame apie kosmetinius pataisymus“.

Anot A. Jurgelevičiaus, šiuos „kosmetinius pataisymus“ per metus būtų galima išspręsti ir be streiko.

Pirmininko teigimu, net nebuvo svarstymo jungtis prie streiko. „Mes puikiai matome esamas problemas, turime pasiūlymus, kaip jas spręsti ir nematome pagrindo abejoti, kad į mūsų pasiūlymus nebus atsižvelgta“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.

LŠPS pirmininkas teigė, kad dėl likusių spragų prie streiko gali jungtis ir pavieniai mokytojai. „Įmanoma, nes streiko organizatoriai, mano žiniomis, sąmoningai nesilaiko procedūrų, nes yra gavę patikinimą iš vienos politinės partijos, kad jis suteiks jiems teisinę pagalbą ir organizuodami streiką tikisi ne tiek pasiekti reikalavimus, kiek išprovokuoti Švietimo ir mokslo ministeriją kreiptis į teismą dėl galimai neteisėto streiko organizavimo, – teigė A. Jurgelevičius. – Atsidūrus teisme, opozicijos politikams atsiras galimybė dvigubai garsiau rėkti apie netikusią valdžią ir ypatingai – prastą Švietimo ir mokslo ministrę.“

A. Jurgelevičius patvirtino, kad situacija mokyklose vis dar įvairi. „Daug lemia ne profesinės sąjungos pastangos, o mokyklų vadovų noras ir gebėjimas susitarti, – teigė A. Jurgelevičius. – Svarbu, kiek tam norui padeda ir savivaldybės.“ Jo teigimu, ten, kur noro ar pastangų trūksta – situacija vis dar nėra gera, bet, anot pirmininko, situacija gerėja.

Delfi.lt   

https://www.delfi.lt/news/daily/education/nauja-atlyginimu-sistema-keicia-mokytoju-gyvenima-tyliai-susitaikyti-neketina.d?id=79496125

 

 

Artimiausi renginiai

Lapkritis 2018
P A T K P Š S
29 30 31 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 1 2
Nėra renginių