Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga

Ar įvyks Kalėdų stebuklas: kas turi būti pažadėta valdžios, kad mokytojai pagaliau baigtų streiką užimtoje ministerijoje? Pokalbis „DELFI Dienoje“ su streikuojančios profesinės sąjungos pirmininku A. Navicku ir laikinuoju švietimo ir mokslo ministru R. Masiuliu. 

DELFI TV

Įrašą žiūrėti čia (Nuo 3:14 min.)

Dabar norėčiau trumpai pakalbėti apie švietimo strateginius dokumentus ir jų suderinamumą su viešai deklaruojamais ar visuomenei pristatomais aspektais. 

,,Lietuvos pažangos strategija 2030‘‘, priimta 2012 m. gegužės 15 d. (Nr. XI-2015) – tai bendras ilgalaikis Lietuvos Respublikos Seimas susitarimas, kuris nurodo, kokia yra pagrindinė mūsų valstybės vystymosi kryptis, kokia yra vizija ir misija:,, privalome žinoti tolesnį valstybės raidos kelią, jos kryptį ir tikslą – tai svarbu tiek mūsų modernėjimui ir atvirumui, demokratijos stiprinimui, tiek savosios tapatybės įtvirtinimui ir išsaugojimui. 

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ parengta ir grindžiama žmonių siūlymais ir mintimis. Per tūkstantį idėjų virto šalies raidos dvidešimtmetį apimančiu dokumentu.

Šiandien prasidedant darbingai (tikiuosi) savaitei vėl norėčiau prisiminti streikų istoriją ir vieną labai įdomų ir prasmingą streiką, nulėmusį pokyčius visame demokratiniame pasaulyje. Kartais mūsų visuomenėje (o ką jau kalbėti apie diktatūra paremtas valstybes) streikas pristatomas kaip destruktyvi, tik nuostolių atnešanti protesto forma, nors jeigu panagrinėtume faktus, suprastume, kad reikia kalbėti ne tiek apie finansinius aspektus, kiek apie įtaką savimonei, sąmoningumui, apie žmonių teises, laisves ir orumą. 

Islandija turbūt daugeliu atžvilgiu yra ta šalis, iš kurios būtų galima daug ko pasimokyti. Jų išskirtinė drąsa pirmiesiems pripažįstant Lietuvą kaip suverenią valstybę, jų kryptingas ėjimas į priekį, net jų neįtikėtinas rinktinės pasirodymas Europos futbolo čempionate 2016 m. – visa tai ir daugelis kitų faktų rodo, kad ta maža, bet principinga šalis labai gerai žino, ko nori. Jeigu pažvelgtume į istoriją, faktai irgi iškalbingi: Islandijoje 930 m. įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas Altingas. Ši sala 300 metų buvo nepriklausoma. 1262 metais ji buvo okupuota ir išskyrus kelis neilgus epizodus tik 1944 m. Islandijai suteikta visiška nepriklausomybė.

Dėkojame, kad remiate ir aukojate streikuojantiems mokytojams. Gautos paramos sumą skelbsime kiekvieną dieną, o rėmėjų sąrašą paskelbsime vėliau.

Iki gruodžio 16 d. į LŠDPS streiko fondo sąskaitą surinkta 33748,60 Eur.

Gruodžio 12 d.
Darbo grupės nariai išsakė savo poziciją dėl etatinio darbo apmokėjimo tvarkos. Beveik visi pritarė, kad yra labai daug trūkumų, kuriuos būtina šalinti. Etatinio darbo apmokėjimo modelis buvo priimtas skubotai, neatsižvelgiant į švietimo bendruomenės pasiūlymus, nuogąstavimus ir pastabas. Nuskambėjo net idėja, kad gal išvis reikėtų kol kas grįžti prie ankstesnės tvarkos ir tada ruošti etatinį iš naujo, tačiau visų bendru sutarimu nuspręsta, kad tai jau neracionalu ir reikia ieškoti kitų išeičių. Išklausyti siūlymai, kaip koreguoti etatinio sistemą. Pirmas – nustatyti aiškią etato struktūrą, kad būtų išvengta interpretacijų, subjektyvumo ir skirtingo apmokėjimo už tą patį darbą. Antras – nustatyti aiškias mokytojo veiklas, nukreiptas į kokybišką ugdymą. Aptarti siūlymai bus įtraukti į kelis teisės aktus: su mokytojų profesiniu tobulėjimu susijusių mokytojų veiklų aprašą, veiklų mokyklos bendruomenei aprašą, darbo krūvio sandarą pagal skirtingus dalykus ir darbo grafiko sudarymo nuostatas. Šiais dokumentais turės vadovautis visos mokyklos. Numatoma, kad šie keturi teisės aktai lydės dabar Seime svarstomas Prezidentės pateiktas įstatymo pataisos dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio tobulinimo, jos nukreiptos į aiškesnį, paprastesnį etatinio reglamentavimą.